žeislas

žeĩslas sm. (4) nj. žr. 1 žaislas: 1. Šd, Kp Mergučė jau dvylikos metų, o žeislų̃ turia didžiausią kampą prisikrovus Vdžg. Tus žeislùs ji vertindavo, taupydavo Krž. Vaikas be žeĩslo negi auga Skp. 2. Mrj, Skp.